Warning: preg_match() expects parameter 2 to be string, array given in /home/svauja/domains/sviesossauja.lt/public_html/wp-includes/class-wp-block-parser.php on line 417

Warning: strlen() expects parameter 1 to be string, array given in /home/svauja/domains/sviesossauja.lt/public_html/wp-includes/class-wp-block-parser.php on line 489
Poezija - Šviesos Sauja
Kas Aš Esu?
 
nebegaliu įvardinti: 𝑘𝑎𝑠 𝐴𝑠̌ 𝑒𝑠𝑢..
per dieną mane perlieja daugybė būsenų,
minčių ir patirčių metamorfozėse esu,
nesurenku kur yr mano pradžia..
 
nebežinau, kur būsiu..
 
nebegaliu suprasti: 𝑘𝑎𝑠 𝐴𝑠̌ 𝑒𝑠𝑢..
kasdien sraunių minčių upokšniuose paskęstu,
tylos salose braidžioju, ieškodama esmės,
nebejaučiu jokios gyvenimo prasmės..
 
nebepažįstu savo veido..
 
nebegaliu suvokti: 𝑘𝑎𝑚 𝑒𝑠𝑢..
blaškaus it vieniša liepsna, tamsioj nakty,
bet to tylaus degimo užgesinti negaliu..
liepsnodama verkiu, širdy kenčiu,
 
ir Dievą meldžiu..
 
užmerkusi akis, kažkuo kitu tampu..
pavirtusi belapių medžių šaknimis, gyva esu..
rasos laše, paukščiu giedoju, saule nusileidžiu..
teku it upė nugludintais akmenimis..
 
𝑘𝑎𝑠 𝐴𝑠̌ 𝑒𝑠𝑢 𝑖𝑟 𝑘𝑎𝑚 𝑒𝑠𝑢: paleidžiu..
 
lengvai, lyg nesvarumo būsenoje būčiau,
mane užlieja tyro džiugesio akimirka..
joje: tas, kas esu: palieka nebūty,
o to, ko nėr -
 
taip ryškiai ir džiaugsmingai būna..
 
nebesistengiu sau įvardinti: 𝑘𝑎𝑠 𝐴𝑠̌ 𝑒𝑠𝑢..
jaučiuos stipriausios Meilės mylima,
lyg saulės nutvieksta, šviesos erdvėj stebiu,
kaip Begalybės akyse..
 
atgimsta Meilėj Siela..
 
𝐸𝑙𝑢𝑟𝑖𝑗𝑎 2019

💗💗💗 

Tau nežinant...
 
Tarp beribio dangaus, milijardo žvaigždynų,
Egzistuoju traukoj tarp planetų orbitų.
Tarp lietingų dienų ir bemiegių naktų,
Gyvenu pumpuruos milijono žiedų...
 
Tarp kalnuotų viršūnių, ir smėlingų dykynių,
Tarp tylos ir garsų, tarp salų, vandenynų,
Tik užmerkęs akis pagaliau pamatytum,
Tik nežinant - žinotum, tik negirdint - išgirstum.
 
Tarp gimties ir mirties, tarp skausmingų gyvenimų,
Tarp mėnulio ir saulės, tarp mylinčių širdžių plakimo,
Tarsi tyla begarsė gyvenu tarp apkabinimų,
Ištirpstu dabarty ir dabarty - atsirandu vėl po akimirkos.
 
Tarp ateities ir praeities, tarp kasdienybių,
Lyg šviesulys skrendu iš džiaugsmo begalinio,
Iš tavo sielos išsilieju tūkstančiais šaltinių,
Užgimstu per Tave. Tavim Esu. Tau Net Nežinant. 
 
Tarp šviesos ir tamsos, nežinios apsupty,
Gyvenu kaip ir tavo, kiekvieno širdy...
Gyvybingom versmėm šimtais upių teku,
Gyvenu pumpuruos milijono žiedų.
 
Elurija 2021
 
💗
 
Apkabink
 
Sunkūs gniaužtai suspaudė krūtinę,
Liūdesys surakino rankas,
Kojas trina varinės grandinės,
Nėr jėgų nei numirt, nei gyvent...
 
Nei šviesos, nei liepsnos nebeliko
Net ir skausmas visai ne aštrus
Iš gyvenimo šukės pabiro,
Tyliai sunkias gėla iš tamsos...
 
Kas nuims man spynas nuo grandinių?
Kas surinks išbarstytas šukes?
Kas liepsnom vėl uždegęs, parimęs?
Apkabins ir į šviesą išves?
 
Kas nuplaus mano kojas nuo kraujo?
Kas aptvarstys žaizdas širdyje?
Kas ištars mano vardą, neklausęs
Ar aš noriu gyventi? ar ne?
 
Tvirtos rankos mane apkabinę
Prisiglaudžia prie mano širdies
Sunkūs gniaužtai atlėgsta krūtinėj,
Švelnume skausmas tirpti pradės
 
Viduje liesis liūdesio upės,
Bet akyse - plyšelis šviesos,
Kiek nedaug reikia žmogui suklupus
Kad atrasti jėgų atsistot..
 
Kad atrasti jėgų sustiprėti,
Kad atrasti jėgų atsikelt,
Kad kvėpuot, kad dainuot ir mylėti,
Kad nemirt, bet norėti gyvent...
 
Elurija 2021
 
💗
 
Meilė
 
lengvai,
lyg vasaros naktis
žvaigždžių
pilna,
 
su debesų skraiste
ir begalybės
akimis -
atėjo ji,
 
nespėjau nieko
pasakyti,
atodūsiu džiugiu
pasitikau...
 
ir nelauktai
nusišypsojus ji,
įsišaknijo mano
širdyje...
 
Elurija 2021
 
💗
 
Diena be pavadinimo
 
Kai saulės spinduliai žaismingai šildo mano žvilgsnį,
Kai vėjo dvelksmas glosto tyliai rimstančias mintis,
Neišmatuojamas gerumo blyksnis, tarsi saulės pluoštas
Apšviečia tamsoje paskendusios, išsekusios širdies krantus. 
 
Prasiskverbia šviesa lig mano liūdesio saugyklos,
Kur užrakinto skausmo niekam judint nevalia,
Ir taip negailestingai karčią širdgėlą, vienatvę žudo,
Taip beatodairiškai pildo saldų laimės jausmą į mane.
 
Aš nesipriešindama, paklūstu didžiai Kūrėjo galiai,
Kitaip paaiškint šio galingo meilės jausmo negaliu
Geriu, geriu su ašaromis sumaišytą begalinę meilę 
Ir atsisveikinu su liūdesiu, vienatve ir skausmu.
 
Lyg žemė, dosniai sugeriu gerumo ir pilnatvės lietų 
Lyg šimtametis medis ištiesiu šakas aukščiau už debesų..
Jaučiuosi dalimi šitos gražios ir didelės Visatos
Skubu Jai pasakyt kokia dėkinga už tą meilės blyksnį aš esu.
 
Kai saulės spinduliai žaismingai šildo mano žvilgsnį,
Kai vėjo dvelksmas tyliai glosto rimstančias mintis,
Neišmatuojamas gerumas teliuskuoja mano lengvą širdį 
Matau gyvenimą gražesnį, atmerkus meilės kupinas akis.
 
Elurija 2012
 
💗
 
Mylėk mane
 
Mylėk mane kaip vyras myli moterį,
Kaip saulė jūrą myli vakarais.
Mylėk artistiškai, herojiškai,
Ir nebijok, kad mus išskirs keliai.
 
Mylėk mane naivioj jaunystėj - tyrą,
Mergiotę išbučiuotą ir laimingą,
Mylėk svajingai, beatodairiškai,
Džiaugsmingo polėkio ir juoko pilną.
 
Mylėk mane ir rudenį, ir žiemą,
Apsnigusią it tuopą, bežydinčią it vyšnią,
Mylėk mane kaip dailininkas myli drobėj,
Pastelėmis peizažą ištapytą.
 
Mylėk mane prie laužo šokančią,
Juodos nakties skliaute, it raganą,
Sodriu geismu tave užbūrusią,
Mylėk mane be jokio rimto pagrindo.
 
Mylėk mane iš ilgesio išbalusią,
Pakastą it šalnos, pavargusią, nuliūdusią.
Mylėk mane, kada manęs mylėti neįmanoma, 
Kada nekęst norėtum, mylėk it vaisių uždraustą.
 
Mylėk mane gyvenimo naštos išderintą,
Visai pasenusią, raukšlelių išvagotu veidu.
Mylėk skausmingai, karštligiškai ir be galo,
Tarsi karys - kovoki, iki paskutinio kraujo lašo.
 
Uždek mane laužais, užtvindyk upėm,
Net jei skaudės - mylėk - tegu širdis suplyšta,
Mylėk mane kaip gražią pasaką, kaip muziką,
Kaip raganą, kaip mūzą, ir kaip vyšnią.
 
Mylėk mane kaip vyras myli moterį,
Tik tavo atminty gyvenančią, lyg baltą nuotaką,
Išbarstęs mano pelenus, nejausk mane praradęs
Mylėk mane vistiek, kaip saulė myli jūrą.
 
Elurija 2020
 
💗
 
Per miglą
 
Brendu per miglą, 
Miško vakaru, 
Širdis prinokus
skausmo. 
 
Kaip gilu
 
sielos bedugnèj, nèr
Už ko užsikabint
It krentant lapams
Nuriedu ašara, ir
 
Vėl krentu
 
Norėčiau pasibaigt
Bet nepasibaigiu
Norėčiau susiprast,
Nebekovot
 
Su mintimis
 
Ir su laiku. Neišsiryškina
Kodėl širdis
Kankinasi Būty 
Sunku beribei būt
 
Taip pat
 
Sunku - ribotai. 
Ir vėl brendu, 
per tirštą miglą
Pirmyn, nes nebėra
 
atgal kelių...
 
Elurija 2020
 
💗
 
Basomis žvaigždžių takais
 
Ir basomis, ir palaidais plaukais,
Skubu žiemos bei vasaros takais,
Klajodama tarp miestų ir veidų,
Blaškaus, Ieškodama šviesos tyrų akių...
 
Lekiu it paukštė išskleistais sparnais...
Vis ieškau gylio ir būties prasmės
Patikrinau virš debesų - aukštai,
Nors nerandu, neprarandu vilties.
 
Ilgiuos švelnaus ir subtilaus prisilietimo,
Prie mano sielos ir širdies gelmių,
Taip noriu tikrume apsikabinus,
Ištirpti amžinybėj tarp žvaigždžių...
 
Ilgiuosi pasinert į meilę tarsi vandenyną,
Giliai pasiekti dugną esaties...
Ir patekėt kaip saulei horizonte,
Šviesoj nubusti iš tamsios nakties.
 
Ir basomis, ir palaidais plaukais,
Netilpdama iš džiaugsmo sieloj, ir širdy
Aš ateinu neišmintais žvaigždžių takais...
Kad atsibustum Tu, o aš - Tavy.
 
Elurija 2021
 
💗
Dalintis
FacebookEmailCopy Link
Eiti prie įrankių juostos