Dienoraštis

Karts nuo karto į mano gyvenimą atsėlina nerimo jausmas.. Vaiski, nerūpestinga diena tarsi popierinė dėlionė subyra į atskirus gabalėlius, paskiras detales. Tampu maža, it smėlio kruopelė, bejėgė paralyžuojančios baimės šešėlyje. Žmonių balsai nutolsta, vos begaliu juos girdėti, bauginančios mintys tampa gąsdinančiai tikroviškos, ir nepajėgiu...

Kai su jumis kalbu.. Noriu, kad mano žodžiai jus glostytų, kad nuramintų.. Kad nepaliaujamai tekėtų jūsų mintimis tarsi nesibaigianti švelnumo upė.. Noriu, kad jie pasiektų visus jūsų kūno kampelius, jūsų sielos kraštelius.. tolimiausius užkaborius, nepažintas vietas.. Noriu, kad gerumas užlietų jūsų širdis, ir ištirpdytų...

Jaučiu begalinį troškulį gyvenimo džiaugsmui, meilei, laimei.. Nenuilsdama geriu gerumo akimirkas, tarsi rasos lašelius ankstyvą rytą.. Renku lietaus lašus delnuose, tarsi šypsenas sutiktų praeivių lūpose.. Jaučiu nenumalšinamą alkį nuoširdumui, pilnatvei ir tylai.. Noriu jų prisikimšti pilnas kišenes ir negailėdama dalinti kitiems.. Noriu, kad saulėlydžiai...

Aš noriu kažko daugiau.. ..bėda ta, kad nemoku paaiškinti. Galėčiau vangiai apibūdinti, bet bergždžia net pradėti - kažkaip neatsiranda tinkami žodžiai, tik jausmai. Kartais sutinku tuos jausmus kituose žmonėse, ir minutėlei apsidžiaugiu - susipina mūsų pasauliai, lyg du danguje išsiskleidę fejerverkai.. it švytinčios kometos...

Kažkas yra pasakęs, kad gyvenimas yra kaip supynės. Man labai patinka ši mintis. Kilimas aukštyn ir kritimas žemyn simbolizuoja nuolatinį bangavimą, nesibaigiantį procesą. Ir tikrai būna dienų, kada atrodo be jokių pastangų jaučiuosi skrendanti iš džiaugsmo, iš laimės.. atrodo visa Visata mane palaiko ir neša...

Gražūs dalykai prasideda nuo gražių minčių.. Galbūt nustebsite sužinoję, kad jos gimsta ne mūsų galvoje. Greičiau išnyra iš pasąmonės gelmių, įžvalgų, vidinio žinojimo pavidalu. Jeigu žmogaus vidinis kompasas nenustelbtas negatyvių minčių ir destruktyvių emocijų, labai lengva tą grožį išgirsti. Be mažiausių pastangų jis pradeda...

Paklausyk kaip skamba tyla. Paklausyk kaip klesti, auga gyvenimas. Paklausyk kaip teka Saulė, lyja lietus, nenuilstamai ošia jūra. Paklausyk kaip žydi gėlės, gimsta kūdikis, noksta vyšnios. Nustebsi, išgirdęs savo paties dainą. Ar jauti kaip tyla glosto tavo pavargusius pečius, ašarotas akis, skaudančią širdį. Leisk...

Ilgesys, pripildęs kiekvienos dienos minutę, nuspalvino mano gyvenimą pastelinėmis spalvomis.. net pasaulio grožis atrodo nublukęs, laikas lėtai skverbiasi pro pilkai žalsvą kasdienybę, nesigirdi vidinio skambėjimo, greičiau išderintų stygų bruzdėjimas, vystančių gėlių paskutinis iškvėpimas, tuščia tuštuma, panaši į suskilusią erdvę, kurioje seniai švietė saulė..  ...

Taip jau susiklostė mano gyvenimas, kad man teko praryti ne vieną "karčią piliulę”, vaizdingai išsireiškus. Ne vieną kartą, ne du kartus, gal kokius dvidešimt, gal daugiau.. Nesiskundžiu. Nevaidinu aukos, nekaltinu kitų, neieškau atpirkimo ožio. Visi mes, žmonės, šiame gyvenime savo kryžių atkakliai nešame, taip...

  Nuo pat mažens sunku paaiškinti dėl kokių priežaščių ŽoDžiAi man turėjo ypatingą reikšmę. Kiekvienas būdvardis, veiksmažodis, įvardis skleidė skirtingas emocijas, nepakartojamas spalvas ir net įgaudavo savotišką skonį.. Tai visai nereiškia, kad šis magiškas raidžių, varnelių ir taškelių pasaulis man buvo regimas fizinėmis akimis....

Tūkstančius kartų bučiavausi, bet tik keli kartai įsirėžė į atmintį. Šimtus kartų šėlau šokio sūkuryje, bet tik keli momentai paliko neišdildomą įspūdį. Milijoną kartų žvelgiau žmonėms į akis, bet tik keli iš jų užgavo mano sielos stygas. Šimtus kartų grožėjausi saulėlydžiu, bet tik keli buvo neužmirštami. Daug kartų galvojau kad myliu,...

Laimė neturi būti uždirbama kruvinu prakaitu. Viskas, kas susiję su laime, yra lengva.   Laiminga savijauta ateina tyliai, su lengvumu, laisvai plazdėdama vėjyje. Ji tokia vėjavaikiška, subtili, tačiau be galo skvarbi, tarsi saulės šviesa ankstyvą rytą. Dažnai net nepajunti jos priartėjimo, tik nejučia pagauni...

2 val. nakties. Pabudau ir nebegaliu užmigti. Sėdu rašyti.   Gyvenimas - įdomus patyrimas. Būna dienų, kada tiesiog norisi išsinerti iš savo kūno ir kažkur ištirpti, dingti.. nebekovoti, nebespręsti, nebesiaiškinti visų prasmių ir reikšmių.. tiesiog norisi tylos, štiliaus ir ramybės. Tas vidinis ir išorinis...

Man nebaisu prarasti laimę, nes DABAR žinau, kaip ją susikurti..   Nesupraskite manęs klaidingai..   Aš ne kartą esu buvusi neviltyje, pasimetusi ir pasiklydusi it stirna neįžengiamo miško tankynėje, nežinanti kur bėgti, kur rasti kelią, kaip išsigelbėti.   Aš esu klaidžiojusi savo gyvenime tarp...

Kartais jaučiuosi tarsi sužeistas, išgąsdintas paukštis, besiblaškantis po gyvenimo pievas ir desperatiškai bandantis atsiplėšti nuo žemės…. ir vėl pakelti sparnus.. vėl skristi, nardyti svaiginančiame aukštyje, kai širdis plazda iš džiaugsmo trykšdama laisve, lengvumu.. gal todėl taip sunku kad pamiršau kaip teisingai atsispirti? Gal todėl,...

Man nebaisu prarasti laimę, nes DABAR žinau, kaip ją susikurti.. Nesupraskite manęs klaidingai... Aš ne kartą esu buvusi neviltyje, pasimetusi ir pasiklydusi it stirna neįžengiamo miško tankynėje, nežinanti kur bėgti, kur rasti kelią, kaip išsigelbėti. Aš esu klaidžiojusi savo gyvenime tarp patirčių, žmonių, tarsi...