Svarbu akimirkai sustoti…

Svarbu akimirkai sustoti…

Kartais labai svarbu akimirkai sustoti ir apsižvalgyti. Skubėdami mes daug ko nepastebime. Jūs tik pagalvokite - vaizdas per važiuojančio automobilio langą visai kitoks nei einant pėstute. Tad būtina gyvenime sustoti ir apsidairyti, atsigręžti atgal, tiesiog pasigrožėti kokį ilgą kelią nuėjome. Juk taip gera pasidžiaugti viskuo, ką patyrėme ir ką supratome. Net ir tada, kai ėjimas yra nepaprastai sunkus, nepraraskite optimizmo!

Atminkite - giliai kiekvieno viduje slypi žinojimas kad gyvenimas duotas tam, kad pagaliau išmoktume vertinti save ir tai ką mums lemta patirti.

Jau išmokau kelias to ėjimo gudrybes, ir visuomet jas naudoju. Tada mano kelionė tampa daug malonesnė. Su savimi nešuosi dėkingumą - jis tarsi stebuklingas fėjos prisilietimas mums suteikia sparnus. Tikrai, be jokio pagrąžinimo.

Kitą kartą, kai tik sustosite ir atsigręšite atgal, tiesiog pasijuskite dėkingais. Padėkokite visiems žmonėms, kuriuos sutikote savo kelyje, o ypač:

tiems, kurie jumis netikėjo
tiems, kurie jus stabdė
tiems, kurie jums kažko neleido
tiems, kurie jus skaudino
tiems, kurie jūsų nesuprato.

Nes būtent jie jums suteikė galimybę augti,  jie jums suteikė galimybę išmokti suprasti ir atleisti. Šie žmonės jus padrąsino tikėti savimi. O tie, kurie jus skaudino, padarė jus dar stipresniais. Argi ne verta už tai padėkoti?

Kita gudrybė, kurią nešuosi kartu su savimi per gyvenimą, yra atvira širdis. Ji mane veda gyvenime tarsi kelrodė žvaidgždė. Atvira širdis jus saugo nuo svetimo pikto, ji padeda pajusti kitų žmonių gerumą, jos pagalba jūs jausite pilnatvę ir džiaugsmą. Atvira širdis pažįsta tikrą meilę ir dalinasi ja besąlygiškai su kitais. Tik širdimi pajusite gyvenimo grožį, džiaugsmą ir magiją.

Todėl ir sakau - kartais labai svarbu akimirkai sustoti ir apsižvalgyti.

Pasidžiaukite šiandien savo mažytėmis pergalėmis, brangiais prisiminimais, nuostabiais išgyvenimais, neišdildomais suvokimais.

Štai aš ir vėl sustojau minutėlei pasigrožėti tuo, ko dar iki šiol nemačiau, o gal nepastebėjau. Ir vėl su džiaugsmo ašaromis akyse gėriuosi žmonėmis, kuriuos sutikau savo kelyje, ir dėkoju jiems kad jie taip pat sustojo bei akimirkai pasidalino savo kelione su manimi. Ne veltui mūsų keliai susikirto. Sakydami sudie, mes vėl kažką naujo vieni iš kitų išmokome.

Dabar jau žinau kad tik sustoję mes sugebame pamatyti tai, ko nepastebėjome lėkdami. Juk gyvenimas – ne lenktynės ir ne kelionė iš taško A į tašką B. Labiau nesibaigiantis, ilgas savęs ir pasaulio pažinimo procesas. Leiskime sau tuo procesu džiaugtis nebandydami pavirsti kitais žmonėmis, nesistengdami apsimetinėti ir būti tuo kuo nesame. Pasikliaukime savimi, Visata ir likimu, kad ten, kur atvyksime ir kad ir kokie bebūsime - būsime tobuli!

Su meile, Jūsų Elurija ♥

Dalintis
FacebookEmailCopy Link

Susiję įrašai