Odė miškui

Odė miškui

Kelionė į gamtą visuomet prasminga..

Kai žengiu minkštomis ir skaidriai žaliomis miško sąmanomis, jaučiuosi glostoma, kai girdžiu medžių ošimą ir lapelių pelevenimą, jaučiuosi suprasta. Visomis savo kūno ląstelėmis sugeriu sodrų, svaiginantį žaliausios žalumos, gaiviausios drėgmės prisodrintą aromatą. Saulės blyksniai ir nuo kamienų krentantys šešėliai žaidžia su manimi slėpynių, bet aš nesislapstau.. man nereikia čia nuo nieko slėptis.

Nenešioju čia kaukės, neturiu čia vardo. Vėjo taršomais plaukais, krūmokšnių kuždesio lydima, einu neišmintais takais. Manęs čia niekas nevertina, nenužvelgia, nesmerkia. Gamta mane sutinka su džiaugsmu, atvira ir galinga, draugiškai kviesdama pasibūti.

Pastebiu voratinklį, plazdantį ant pušies šakos, matau vaiskaus dangaus skliautelį virš savo galvos. Medžių viršūnės, rodos, remiasi į debesis - dar dar ir koks vienas užsikabins už aukščiausios miško pušaitės. Ramybė skverbiasi į kiekvieną mano kūno ir sielos kertelę. Tyliai srovena neapsakomas lengvumas mano mintimis. Jaučiu kaip virstu į vienalytę, visa apimančią būtybę, net atrodo fiziškai regiu kaip gamta pasiglemžia mane savo esatim.

Jaučiuosi artima kiekvienai šios dieviško grožio ir totalios harmonijos simfonijai. Būdama smiltelė jaučiuosi stipri, milžiniška, daugialypė. Būdama žmogumi jaučiuosi beasmenė, bet dar svarbesnė ir reikalinga. Noriu pavirsti medžiu.. kalbėtis su paukščiais, mylėtis su lietumi.

Noriu išbučiuoti Žemę iki mažiausio akmenėlio, nes ji yra mano mylimoji, mano globėja, mano dukra ir mano motina. Gal todėl kiekviena kelionė per mišką mane pripildo nesuvaldomo, nenumalšinamo ilgesio ir neapsakomo gerumo. Grįžtu tuomet į savo žmogišką gyvenimą su plazdančia širdimi.. kaip gera pabūti tokio tobulumo apsuptyje. Išsinešu iš čia tai, ko buvau išsekusi, ko buvau išalkusi. Vėl tampu tobula, laiminga ir tikra. Vėl tampu Savimi. Nešuosi šį žinojimą ir pajautimą kaip dovaną. Ir kai išdalinsiu visa tai gyvenimo bendrakeleiviams, vėl sugrįšiu. Kad vėl pasisemčiau iš neišsenkamo, neprilygstamo, besąlygiško Gamtos gerumo.

Jūsų Elurija

Dalintis
FacebookEmailCopy Link

Susiję įrašai