Knyga „Menas Būti laimingam“

"Kiekvieną rytą, vos atmerkęs akis pasakau sau: aš - bet ne įvykiai - turi galios padaryti šiandien mane laimingu arba nelaimingu. Aš visuomet turiu pasirinkimą. Vakarkštė diena - pražuvo, rytojus dar neatėjo. Aš turiu vienintelę dieną, ir šiandien renkuosi būti laimingas."   Groucho Marx

Prisimenu tą gražią pavasario dieną, kai skaitydama eilinę knygą apie žmogiško gyvenimo subtilybes, staiga supratau esminę tiesą: kad aš ir tik aš esu savo gyvenimo kūrėja. Tai atsitiko Londone, 2007 metais, gegužės pabaigoje. Mano galvoje sukosi tūkstančiai minčių, įvairiausios mano poelgių priežastys, ankščiau nesuvokti motyvai, tarsi grybai po lietaus, lindo iš giliausių mano sielos kertelių. Aš pradėjau suprasti kodėl jaučiausi vieniša, nelaiminga, pasimetusi. Taip pat įsitikinau, kad svajonės iš tikrųjų pildosi, jeigu yra sukurtos gėrio ir grožio pagrindais. Prisimenu, kai ištisas dvi savaites gyvenau nepaaiškinamos euforijos ir laimės apimta. Jaučiausi tarsi žmogus atradęs raktą ar paslaptingą kodą nuo pagrindinės gyvenimo paslapties. Jeigu ankstyvoje jaunystėje mano gyvenimas buvo panašus į vėjo blaškomą burinę valtį jūros viduryje, tai dabar, su šia dvasine išmintimi, tapo kryptinga kelione per gyvenimo vandenyną. Ir nors žinojau, kad bus audrų, jaučiausi pagaliau pasiruošus šiai ilgai, dažnai nenuspėjamai, kelionei.

Turiu pasakyti, kad šie ieškojimai ir atradimai, buvo gan kruopščiai slepiami nuo mano draugų. Mažiausiai ko norėjau, pasirodyti jiems išprotėjusi. Kita vertus, norėjau pati, savo kailiu įsitikinti ar gyvenimo principai ir laimės dėsniai veikia ištikrųjų. Akylai stebėjau savo poelgius, emocines reakcijas, ir bandžiau išsiaiškinti, kodėl vieni žodžiai žmones akimirksniu sušvelnindavo, tuo tarpu kiti, nukirsdavo bet kokį bendravimą. Aš dariau eksperimentus, o visi aplinkiniai tapo bandomosiomis pelytėmis, patys to nežinodami. Jie nieko įpatingo neprivalėjo daryti, tiesiog aš stebėjau jų nuotaikas, elgesį ir bandžiau suprasti kas konkrečiai turėjo įtaką, jų emociniam ir dvasiniam gerbūviui.

Visi mano atradimai nėra nauji ar kažkuo ypatingi, kaip jau minėjau, tai išmintingos gyvenimiškos tiesos, pritaikytos praktikoje. Sutikite, kad maža naudos iš to, ko niekada nebandėte. Pavyzdžiui, jeigu esate skaitę apie tai kaip reikia auginti rožes, bet nepradėjote to daryti ir neįmerkėte rankų į žemę, nepasodinote ūglių, rožės tikrai iš niekur neužaugs. Tas pats su mumis atsitinka ir gyvenime, mes kažkur esame girdėję, kad geriau yra nemeluoti, bet pakliuvus į nepatogią situaciją, leptelime taip vadinamą, baltą melą. Turime suvokti, kad net ir mažiausias judesys, žodis ar poelgis gali turėti didžiausią įtaką tolimesniems gyvenimo vingiams. Panašiai kaip kamuolys paleistas riedėti nuo kalno. Iš pradžių jis rieda vos pastebimai, tačiau kalnui net neįpusėjus pasieks žymiai didesnį greitį, kaip pagaliau papėdėje jo bus nebeįmanoma sustabdyti.

Menas - tai sugebėjimas kurti, mokėjimas dailiai, nepriekaištingai, gerai ką nors daryti. Tai meistriškumas - piešti, šokti, bendrauti, gaminti, rašyti knygas ir netgi mylėti. Štai taip aš suprantu gyvenimą. Mes gimstame nemokėdami nei vaikščioti, nei sėdėti, nei kalbėti. Turbūt nepykstate ant kūdikio, kad jis nevaikšto, pats savęs nepamaitina ir pats nenueina į tualetą atlikti savo higienos reikalų. Jis dar mažas. Taip pat neturėtumėte pykti ant tų žmonių, kurie dar neišmoko suprasti, atleisti ar būti linksmi ir laimingi. Mes visi mokomės gyvenimiško meistriškumo ir, deja, esame skirtingose šios mokyklos klasėse. Kai kuriems užtenka vienos pamokos, kitiems prireikia viso gyvenimo. Aš tikiu, kad geras mokinys turi ruoštis iš anksto. Perskaitę teoriją ir įvaldę praktiką, galėsime tapti meistriškais šio gyvenimo kūrėjais.

 

 Žmogaus sugebėjimas gyventi ir yra menas būti laimingam!

 

Vienas bendras bruožas jungia laimingus žmones, sugebančius nugyventi prasmingą gyvenimą - yra noras mokintis.
Kol jausitės kažko nežiną, būsite atviri idėjoms ir patarimams. Kol būsite atviri, sulauksite ne tik padėjėjų ir paramos, bet ir palaikymo bei kitų atsidavimo. Neišvengsite ir nuostabių likimo staigmenų, kai atrodys, kad gyvenimas jus nori apiberti išsikirtinai tik dovanomis. Tikiu, kad Laimės dėsniai, padės jums lavinti naują požiūrį į gyvenimą, padės ugdyti kilnius charakterio bruožus ir suteiks jums noro bei entuziazmo būti dar truputį laimingesniais negu esate šiandien. Atminkite, kad nepritaikytas praktikoje laimės dėsnis taip ir liks teorija, prikeverzota kažkokioje filosofinėje knygoje. Jeigu norite įvaldyti gyvenimą, imkitės darbo, ir rezultatai šnekės patys už save.

Laimė tai nuolatinio dėkingumo būsena, ramybės ir pilnatvės jausmas, subtilus džiugesys. Tai gebėjimas pasikliauti, užjausti ir dalintis. Tai visapusiška pastanga matyti pasaulį toki koks jis yra ir besąlygiškai jį mylėti. Laimės jausmas gimsta žmogaus sieloje, pačiu vidumi suvokiant nepaprastą gyvenimo grožį. Šitas jausmas persmelkia visas mintis, ištirpdo nerimą ir baimę. Tarsi patvinusios upės vanduo nepaliaujamai pradeda skverbtis i jūsų kasdienybę, poelgius, veiksmus. Tiesą sakant laimė išsilieja už jūsų kūno ribų, švelniai paliesdama visus ir viską aplinkui. Ji nepastebimai transformuoja jūsų gyvenimą, atnešdama su savimi neišmatuojamą gerumo gūsį.

Ištrauka iš knygos "Menas būti laimingam"

Įsigyti knygą galite Mijalbos leidykloje

 

http://sviesossauja.lt/susitikimas-su-knygos-skaitytojais-knygu-mugeje

 

 

 

 

Nuo kiekvienos parduotos knygos 1 lt skiriamas labdarai.

Šviesos Sauja remia pagabos moterims Liniją ir pagalbos vaikams liniją per labdaros organizaciją Aukok.lt

Ačiū, kad skaitote.

 

Dalintis
FacebookEmailCopy Link