Dienoraštis – Kai su jumis kalbu..

Dienoraštis – Kai su jumis kalbu..

Kai su jumis kalbu..

Noriu, kad mano žodžiai jus glostytų, kad nuramintų.. Kad nepaliaujamai tekėtų jūsų mintimis tarsi nesibaigianti švelnumo upė..

Noriu, kad jie pasiektų visus jūsų kūno kampelius, jūsų sielos kraštelius.. tolimiausius užkaborius, nepažintas vietas..

Noriu, kad gerumas užlietų jūsų širdis, ir ištirpdytų susikaupusį liūdesį ir širdgėlą..

Noriu, kad mano žodžiai būtų jūsų viltis, kad jie būtų vanduo ištroškusiai sielai, išdžiūvusiam gyvenimo džiaugsmui..

Noriu, kad mano ašaros išverktų jūsų skausmą, kad nuplautų nusivylimą, kad nuskaidrintų pavargusį veidą..

Noriu, kad nusišypsotumėte vidumi, kad ten skleistųsi žiedai, kuriems seniai atėjo laikas žydėti..

Kai su jumis kalbu..

Noriu, kad mano žodžiai jumyse pažadintų melodiją, kad atsirastų skambesys, jūsų širdies daina..

Noriu, kad juos girdėdami sustiprėtumėte, kad jums būtų lengva džiaugtis, lengva mylėti, lengva gyventi...

Noriu, kad mano ir jūsų džiaugsmas stebuklingai susipintų į vieną bendrą gerumą, skalaujantį mūsų sielos krantus.. Ir niekada nesibaigtų..

Noriu, kad mano žodžiai pasiektų jūsų širdis, kad ir kaip toli bebūtumėte.

Jūs tikriausiai net neįsivaizduojate kokie reikalingi esate! Man ir visiems kitiems, su kuriais susipynė jūsų gyvenimai.

Džiaugiuosi ir dėkoju, kad esate! Nes be jūsų gerumo žodžiai neturėtų prasmės ir tarsi žvaigždės pražūtų tamsiose kosmoso platybėse.

Kai su jumis kalbu.. jus myliu!
Elurija 

Rugsėjis 2013

Dalintis
FacebookEmailCopy Link

Susiję įrašai