Aš nieko nesigailiu!

Aš nieko nesigailiu!

Australų kilmės medicinos sesuo Bronnie Ware keletą metų slaugius mirštančius ligonius pastebėjo keletą bendrų dalykų. Mirties akistatoje visi kažko gailėjosi. Surinkusi įsimintiniausias istorijas, Bronnie Ware išleido knygą „Penkios dažniausios apgeilestavimų priežastys mirštant".

Pasakodama apie savo gyvenimo pamokas ir sunkumus autorė tikina, kad įgyta išmintis dirbant sesele jai nepaprastai pravertė. Knygoje rašoma, kad ant mirties slenksčio stovintys įgyja gilesnį pasaulio suvokimą sugebėdami ryškiai rėgėti savo praeityje išgyventus įvykius, poelgius, klaidas. Todėl jų išmintis įgauna neįkainojamą vertę. Ruošdama knygą sesuo Bronnie ligoniams užduodavo du klausimus:„Ko šiame gyvenime gailitės labiausiai?". Ir:„Jeigu galėtumėte, ką norėtumėte pakeisti?".

Žemiau rasite penkis dažniausiai pasikartojančius dalykus kurie, pasak Bronnie, mirštantiesiems atrodė patys svarbiausi.

1. Aš gailiuosi, kad neturėjau drąsos nugyventi gyvenimo taip, kaip pats svajojau. Vietoj to elgiausi taip kaip to tikėjosi kiti.

Kai pagaliau ateina suvokimas jog atėjo metas iškeliauti iš šios žemės, daugelis atsigręžę atgal susivokė kiek daug svajonių paliko neįgyvendintų. Ligoniai pagaliau suprato, kad tik jų pačių padaryti ar nepadaryti sprendimai įtakojo jų gyvenimus. Mažiau nei pusė visų savo troškimų žmonės taip ir nepagerbė. Mirties patale įvardindami sveikatą kaip patį svarbiausią laisvės aspektą.

2. Aš gailiuosi, kad tiek daug dirbau. Perdaug.

Dauguma vyrų gailėjosi dėl to, kad per darbus nematė kaip auga jų vaikai, kad nesurado daugiau laiko savo partnerėms. Moterys taip pat dėl to gailėjosi, tačiau dauguma jų, skirtingai nei vyrai, neturėjo savo gyvenime tiek daug dirbti.

3. Aš gailiuosi kad neturėjau drąsos išreikti tai, ką galvoju, parodyti tai, ką jaučiu.

Dauguma ligonių prisipažino vengę atvirai pasakyti kitiems kaip iš tikrųjų jaučiasi. Bandydami numalšinti nemalonius jausmus, vengdami konfliktų, nesugebėjo išmokti atvirai, nuoširdžiai bendrauti, įgyvendinti savo troškimus. Sukauptas kartėlis, ilgai slėptas nepasitenkinimas ne vienam ilgainiui sukėlė fizinius negalavimus.

4. Aš gailiuosi kad neišsaugojau gerų santykių su savo draugais.

Ligoniai net neįsivaizdavo kaip jiems bus svarbu paskutinėmis savo gyvenimo savaitėmis šalimais turėti supratingą, brangų draugą. Daugelis per vėlai suprato, kad neskyrė pakankamai laiko, dėmesio draugystėms, kurios tęsėsi metų metus. Besirūpindami savais reikalais, nejučiomis užmiršo pasidomėti artimais draugais.

5. Aš gailiuosi, kad neleidau sau jaustis laimingam.

Neįtikėtina, tačiau dauguma žmonių iki pat savo gyvenimo pabaigos nesuvokia, kad laimė yra pasirinkimas. Mirštantys prisipažino, kad gyvendami neskyrė pakankamai pastangų atsikratyti žalingų ypročių ar netikusio mąstymo. Pasikeitimų, nežinomybės baimė vertė juos apsimetinėti ir prieš save, ir kitus kartojant kad jie YRA laimingi. Tuo tarpu giliai viduje jie taip nesijautė. Žmonės pastebėjo, kad buvo tarsi užstrigę savo „patogiuose“ gyvenimuose bijodami kažką pakeisti.

Bronnie Ware knyga susilaukė didelės sėkmės. Pasaulyje jau parduota daugiau nei trys milijonai šios knygos kopijų. Vis daugiau ir daugiau žmonių supranta kad gyvenimo laikas yra labai ribotas. Norisi nugyventi savo skirtą laiką kiek įmanoma prasmingiau.

Tikiu, kad ir jūs pajutote šios išminties galią. Nuoširdžiai raginu jau dabar atsakyti sau į šiuos klausimus. Nelaukime paskutinių metų, paskutinių mėnesių, savaičių ar dienų. Jeigu nors vienas atsakymas prasideda: „aš gailiuosi“, linkiu ryžto tam dalykui pakeisti. Taip pat linkiu drąsos pildant savo svajones. Linkiu mažiau darbų ir daugiau laiko su mylimais žmonėmis. Linkiu drąsos ir užsispyrimo būti atviriems. Linkiu gražių, išpuoselėtų draugysčių. Linkiu meilės ir laimės. Dar turite laiko nugyventi gyvenimą taip, kad nereikėtų daugiau nieko gailėtis. ♥

Straipsnio autorė - E. Eimaitė Elurija

 

Dalintis
FacebookEmailCopy Link

Susiję įrašai