Dienoraštis – Aš jaučiu.. aš esu.. aš gyvenu..

Dienoraštis – Aš jaučiu.. aš esu.. aš gyvenu..

Jaučiu begalinį troškulį gyvenimo džiaugsmui, meilei, laimei..

Nenuilsdama geriu gerumo akimirkas, tarsi rasos lašelius ankstyvą rytą..

Renku lietaus lašus delnuose, tarsi šypsenas sutiktų praeivių lūpose..

Jaučiu nenumalšinamą alkį nuoširdumui, pilnatvei ir tylai..

Noriu jų prisikimšti pilnas kišenes ir negailėdama dalinti kitiems..

Noriu, kad saulėlydžiai nesibaigtų, vasaros naktys išsitęstų iki begalybės, noriu vaikščioti upės vingiais basomis, pirštais lengvai šiurendama medžių viršūnes.

Jaučiu nenumaldomą ilgesį harmonijai, grožiui, šviesai..

Pakeldama akis į žydrą dangų žvilgniu glostau debesis, nardau po kosmoso platybes, o naktimis skaičiuoju krentančias žvaigždes.

Tokiomis akimirkomis mano širdis ir siela susilieja į dar nematytų spalvų derinį ir pradeda skambėti negirdėto grožio simfonija.

Aš jaučiu ... Aš esu... Aš gyvenu...

Elurija 

2015

Dalintis
FacebookEmailCopy Link

Susiję įrašai